Nėra vienos priežasties, dėl kurios Kroatijoje gimsta geras alyvuogių aliejus. Tai lemia daugybė dalykų – nuo alyvmedžio iki spaudyklos.Pirmiausia – vietinės Dalmatijos alyvuogių veislės. Jos šimtmečius prisitaikė prie šio krašto klimato ir sukuria skonį, kurio nerasite kitose Viduržemio jūros šalyse.Ne mažiau svarbus ir skynimo laikas. Alyvuogės skinamos tada, kai pasiekia tinkamą brandą, nes būtent nuo to priklauso būsimo aliejaus skonis ir kokybė.Nuskintos alyvuogės kuo greičiau keliauja į spaudyklą. Kuo trumpesnis laikas nuo medžio iki spaudimo, tuo daugiau išsaugoma jų skonio ir vertingųjų savybių.Ir, žinoma, ilgametis amatas. Dalmatijoje alyvmedžiai auginami daugybę kartų, todėl žinios čia perduodamos ne iš knygų, o iš žmonių, kurie su alyvmedžiais gyvena visą gyvenimą.Visa tai kartu ir sukuria alyvuogių aliejų, kuriuo Kroatija didžiuojasi.

Kroatija dar nėra taip plačiai atrasta kaip Italija ar Graikija, tačiau būtent tai ją daro įdomią.
Dalmatijoje daug alyvuogių augintojų dirba nedideliuose ūkiuose, kuriuose kiekvienam medžiui galima skirti daugiau dėmesio. Čia vis dar įprasta alyvuoges skinti rankomis, o ne mechaninėmis purtyklėmis.
Dar vienas išskirtinumas – vietinės alyvuogių veislės. Daugelis jų auga tik Kroatijoje, todėl ir jų aliejus pasižymi savitu skoniu, kurio nerasite kitų šalių alyvuogių aliejuose.
Svarbus ir požiūris į auginimą. Daugelis Dalmatijos augintojų siekia kuo mažiau kištis į natūralius procesus ir alyvmedžius augina nenaudodami cheminių purškimų.
Todėl Kroatijos alyvuogių aliejus nėra geresnis ar prastesnis už kitų šalių aliejų – jis tiesiog kitoks. Ir būtent tą skirtumą vis daugiau žmonių atranda.

Kroatijoje auga daugiau kaip 40 vietinių alyvuogių veislių, o Dalmatijoje labiausiai paplitusios yra Oblica, Levantinka, Lastovka ir Drobnica.
Kiekviena jų pasižymi savitu charakteriu ir aliejaus skoniu.
Mūsų sode daugiausia auga Oblica – senoji Dalmatijos veislė, laikoma šio regiono alyvmedžių simboliu. Ji puikiai prisitaikiusi prie akmenuoto Bračo kraštovaizdžio, sausrų ir stiprios vasaros saulės, todėl čia auginama jau daugybę kartų.
Kaip ir vynuogių veislės keičia vyno skonį, taip alyvuogių veislės formuoja alyvuogių aliejaus charakterį. Būtent todėl vietinės Dalmatijos veislės suteikia Kroatijos alyvuogių aliejui skonį, kurio nerasite niekur kitur.

Oblica – senoji Dalmatijos alyvuogių veislė ir labiausiai paplitusi šiame Kroatijos
regione. Ji čia auginama daugybę kartų ir yra neatsiejama Dalmatijos alyvuogių
aliejaus istorijos dalis.
Mūsų sode auga daugiausia būtent Oblica. Ši veislė puikiai prisitaikiusi prie Bračo salos akmenuotos žemės, vasaros sausrų ir stiprios saulės. Dėl to ji čia jaučiasi tarsi namuose. Būtent todėl mums buvo svarbu auginti ne bet kokius alyvmedžius, o tas veisles, kurios šioje žemėje auga natūraliai.
Kai renkatės DELMATI, ragaujate ne tiesiog alyvuogių aliejų. Ragaujate vieną iš Dalmatijos simbolių.

Tiesą sakant, jų nesirinkome mes.
Kai įsigijome sodą, alyvmedžiai jame jau augo. Nusprendėme nekeisti to, ką ši žemė augino daugelį metų.
Didžiąją mūsų sodo dalį sudaro Oblica – sena ir labiausiai Dalmatijoje paplitusi alyvuogių veislė. Taip pat auga ir kelios kitos vietinės veislės.
Galėjome sodą pertvarkyti ar atsodinti kitomis alyvuogėmis. Tačiau pasirinkome kitą kelią – pažinti kiekvieną medį tokį, koks jis yra.
Manome, kad geriausias alyvuogių aliejus prasideda ne nuo noro viską pakeisti, o nuo pagarbos vietai ir medžiams, kurie čia augo dar gerokai prieš mums atvykstant.

Trumpas atsakymas – beveik prie visko.
Dalmatijoje alyvuogių aliejus nėra skirtas tik salotoms ar ypatingoms progoms. Juo gardinama šviežia duona, pomidorai, virtos bulvės, makaronai, sriubos, keptos daržovės ir mėsa. Jis taip pat naudojamas kepimui.
Vienas mėgstamiausių derinių Dalmatijoje – ant grilio kepta,žuvis, gausiai apšlakstyta alyvuogių aliejumi. Čia net sakoma:
„Žuvis turi plaukioti tris kartus: pirmą kartą jūroje, antrą kartą alyvuogių aliejuje, trečią kartą vyne.“ Šis posakis puikiai parodo vietinių požiūrį į alyvuogių
aliejų. Jis nėra produktas, kurį reikia taupyti ypatingoms progoms. Jis yra kasdienio stalo dalis.
Mes tikime tuo pačiu. Geras alyvuogių aliejus skirtas naudoti kasdien – pilti, ragauti ir dalintis, o ne laikyti spintelėje laukiant ypatingos dienos.

Dalmatijoje alyvuogių aliejus seniai peržengė virtuvės ribas. Jis naudojamas ne tik maistui, bet ir kasdienėje kūno priežiūroje.
Viena gražiausių vietinių tradicijų – alyvuogių aliejų užpilti įvairiais augalais. Taip namuose gimsta aliejai, kuriuos šeimos gamina savo reikmėms ir perduoda receptus iš kartos į kartą.
Po vasaros saulės daugelis naudoja alyvuogių aliejų su jonažolėmis (kantarionovoulje). Kiti renkasi aliejų su rozmarinais plaukų priežiūrai, su levandomis – dėl jų kvapo, taip pat su šlamučiais (smilje arba immortelle) –
vienu labiausiai Dalmatijoje vertinamų augalų, vadinamu „jaunystės eliksyru“.
Mes ir patys namuose gaminame tokius aliejus. Tai paprastas kasdienis ritualas, kurį perėmėme gyvendami Bračo saloje.
Alyvuogių aliejus čia yra daugiau nei maisto produktas. Jis yra kasdienio gyvenimo dalis – virtuvėje, vonioje ir vasaros ritualuose.

DELMATI į Lietuvą atkeliauja ne vienas.
Kai alyvuogių aliejus ir arbata iškeliauja iš mūsų sodo Bračo saloje, Lietuvoje jų laukia mūsų bičiuliai – Kristina ir Arvidas.
Su jais pradėjome dirbti visai netikėtai. Kalbėdami apie visai kitus dalykus sužinojome, kad sena Arvido svajonė buvo prekiauti alyvuogių aliejumi. Tuo metu Eglė jau augino savo 101 alyvmedį. Kartais tiek ir tereikia – vieno pokalbio, kad susitiktų dvi istorijos.
Jei užsisakote DELMATI el. parduotuvėje ar parašote mums privačią žinutę, tikėtina, kad būtent Kristina ir Arvidas pasirūpins, jog jūsų užsakymas pasiektų namus.
Su jais taip pat dažnai galite susitikti gyvai – ketvirtadieniais Vilniaus Tymo turguje, įvairiose mugėse ir miesto šventėse.
Todėl DELMATI Lietuvoje turi ne platintojus. Turi žmones, kuriems patys patikėjome kiekvieną savo butelį.

Derliaus metu mūsų diena prasideda anksti.
Apie septintą ryto pradedame skinti alyvuoges. Visą dieną praleidžiame sode, o apie penktą vakaro nuskintas alyvuoges vežame į spaudyklą.
Kol jos spaudžiamos, laukiame. Dažniausiai namo su šviežiai išspaustu alyvuogių aliejumi grįžtame tik apie vidurnaktį.
Mums svarbu, kad nuo medžio iki spaudyklos praeitų kuo mažiau laiko. Taip alyvuogės išsaugo savo šviežumą, o aliejus – skonį ir vertingąsias savybes.
Derliaus metu tai ilga diena. Tačiau būtent tokių dienų laukiame visus metus.

Mūsų sode auga tik 101 alyvmedis, todėl ir derlius nėra didelis.
Paskutinį sezoną dviese nuskynėme apie 3 tonas alyvuogių. Iš jų išspaudėme apie 500 litrų alyvuogių aliejaus.
Kasmet derlius būna kitoks. Vienais metais alyvmedžiai dosnesni, kitais – kuklesni. Tokį ritmą diktuoja gamta, o mes jo neskubinome ir neskubinsime.
Kai šio sezono aliejus baigiasi, tiesiog laukiame kito derliaus.

Taip. Visas mūsų 101 alyvmedžio alyvuoges skiname rankomis.
Kur žemė lygi, po medžiais tiesiame žalius tinklus, ant kurių krenta alyvuogės. Tačiau dalis sodo driekiasi šlaituose ir tarp senųjų akmeninių sienų – „suhozid“,
įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tokiose vietose tinklų
patiesti neįmanoma, todėl alyvuoges renkame į specialius prie juosmens tvirtinamus maišus.
Dažniausiai skiname dviese. Tačiau būna dienų, kai į sodą susirenka kaimynai ir bičiuliai. Tokia talka čia vis dar gyva tradicija – visi padeda vieni kitiems, o mes verdame pietus ir sėdame prie bendro stalo.
Visą mūsų sodą paprastai nuskiname per maždaug tris savaites.
Derliaus nuėmimas mums nėra tik darbas. Tai laikas, kai visas sodas trumpam tampa pilnas klegesio, žmonių ir dainų.

Derliaus pradžios datą kalendoriuje pasižymime ne mes.
Kasmet laukiame skambučio iš Bračo salos agronomo. Kai jis pasako: „Nikola, jau metas“, metame visus planus ir pradedame rinkti alyvuoges. Žinoma, sprendimą koreguoja ir orai. Jei artėja lietūs, pradedame šiek tiek anksčiau. Tačiau laukiame, kol alyvuogės pasieks tinkamą brandą.
Skirtinguose Viduržemio jūros regionuose alyvuogės skinamos skirtingu metu. Pavyzdžiui, kai kuriuose Italijos regionuose derlius pradedamas anksčiau, dar alyvuogėms esant visai žalioms.
Dalmatijoje tradicija kitokia. Vietiniai sako, kad visiškai žalios alyvuogės – kaip žalias bananas ar neprinokusi vyšnia – joms tiesiog dar reikia laiko. Todėl mūsų derliaus nuėmimas dažniausiai prasideda spalio viduryje, kai gamta pati subalansuoja skonį.
Nuo tada prasideda trys savaitės, per kurias nuskiname visus savo 101 alyvmedį.

Kroatijoje nėra vieno alyvuogių aliejaus skonio. Kaip ir vynas, jis keičiasi priklausomai nuo regiono.
Istrija garsėja aliejais, kurie dažnai skinami anksčiau ir vertinami tarptautiniuose
konkursuose. Ne veltui Kroatijos gamintojai kasmet pelno daugybę apdovanojimų pasaulinėse alyvuogių aliejaus varžybose.
Bračas – kitoks.
Čia svarbiausia vietinė Oblica veislė, iš kurios gaminamas ir Europos Sąjungoje saugomą kilmės vietos nuorodą turintis „Bračko maslinovo ulje“. Jame Oblica turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų.
Mums Bračo aliejus pirmiausia asocijuojasi ne su konkursais, o su žmonėmis. Daugelis vietinių jį augina savo šeimai, draugams ir kaimynams. Čia alyvuogių aliejus nėra tik produktas – tai kasdienio stalo dalis.
Todėl nesakome kad vienas regionas geresnis už kitą. Tiesiog kiekvienas turi savo charakterį. O mes įsimylėjome Bračo.

Taip, tokia tradicija Bračo saloje iš tiesų egzistuoja.
Ši tradicija atsirado dar tais laikais, kai saloje buvo nedaug spaudyklų ir po derliaus tekdavo laukti savo eilės. Kad alyvuogės nesugestų, jas laikydavo jūros vandenyje. Laikui bėgant žmonės pastebėjo ir kitą poveikį – sūrus vanduo sušvelnina dalį natūralaus alyvuogių kartumo, todėl aliejus tampa švelnesnio skonio.
Kai kurios šeimos šią tradiciją puoselėja iki šiol. Ji nėra skirta konkursams ar sertifikatams – ji skirta savo stalui.
Mes DELMATI alyvuogių į jūros vandenį nemerkiame. Tą pačią derliaus dieną jas vežame į spaudyklą ir spaudžiame pagal extra virgin alyvuogių aliejui taikomus reikalavimus. Kiekvieną sezoną mūsų aliejus tiriamas laboratorijoje, kuri patvirtina, kad jis atitinka extra virgin alyvuogių aliejaus standartą.
Bračo saloje gyvuoja daug skirtingų tradicijų. Mes pasirinkome išsaugoti vieną iš jų savo atmintyje, o kitą – savo butelyje.

Bračo saloje veikia kelios alyvuogių spaudyklos – jų rasite Postiroje, Supetare, Pučiščoje ir kitose salos vietose. Dėl to iki artimiausios spaudyklos paprastai nereikia važiuoti toli.
Mums tai labai svarbu, nes alyvuoges į spaudyklą vežame tą pačią derliaus dieną.
Ryte pradedame skinti, o vakare alyvuogės jau keliauja spausti. Iki vidurnakčio grįžtame namo su šviežiai išspaustu aliejumi.
Trumpas kelias iki spaudyklos leidžia negaišti laiko ten, kur jo labiausiai reikia – tarp medžio ir spaudyklos.

Ne.
Po spaudimo aliejų supilame į nerūdijančio plieno talpyklą, kurioje jis natūraliai nusistovi kelis mėnesius.
Per tą laiką visos smulkios alyvuogių dalelės pamažu nusėda į talpyklos dugną. Vėliau, dažniausiai vasario pabaigoje, skaidrų aliejų išpilstome į tamsaus stiklo butelius, o nuosėdos lieka talpykloje.
Todėl DELMATI aliejus nėra filtruojamas – jam tiesiog leidžiame pačiam nusistovėti.
Mums tai atrodo natūraliausias kelias. Kaip ir visur ūkyje, stengiamės ne skubinti procesus, o leisti jiems vykti savu ritmu.

Patys jį atvežame.
Kai aliejus išpilstomas į butelius, sukrauname juos į mikroautobusą ir leidžiamės į maždaug 2 000 kilometrų kelionę iš Bračo salos į Lietuvą. Pirmiausia keltu pasiekiame žemyną, o tuomet kelionę tęsiame per Europą iki Vilniaus.
Gal būtų paprasčiau patikėti šį kelią transporto įmonei.
Tačiau mums svarbu žinoti visą DELMATI kelią – nuo 101 alyvmedžio iki žmogaus, kuris atidarys butelį savo namuose.
Todėl DELMATI į Lietuvą atvežame patys.

Dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia – tamsus stiklas saugo alyvuogių aliejų nuo šviesos, kuri ilgainiui gali neigiamai paveikti jo kokybę.
Antra – mums patinka stiklas. Tai medžiaga, kuria pasitikime laikydami maistą.
Net ir savo reikmėms alyvuogių aliejų plastikiniuose buteliuose laikome tik tiek, kiek reikia parsivežti iš Kroatijos į Lietuvą. Vos grįžę jį iš karto supilame į tamsaus stiklo butelius.
Kartais klausiama, kodėl nenaudojame metalinių skardinių. Nors jos puikiai apsaugo nuo šviesos ir yra plačiai naudojamos alyvuogių aliejui, jų vidus paprastai dengiamas apsaugine polimerine danga, kad aliejus nesiliestų su metalu. Dėl savo pasirinkimo ir ramybės nusprendėme likti prie tamsaus stiklo.
Tai ne vien dizaino sprendimas. Tai pasirinkimas, su kuriuo patys jaučiamės geriausiai.

Alyvuoges spaudžiame spalio ir lapkričio mėnesiais.
Po spaudimo aliejus kelis mėnesius natūraliai nusistovi nerūdijančio plieno talpyklose. Tik tuomet jį išpilstome į tamsaus stiklo butelius ir patys atvežame į Lietuvą.
Dažniausiai tai įvyksta vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
Neskubiname nei medžių, nei aliejaus.
Jei alyvuogėms reikia laiko sunokti, leidžiame joms sunokti. Jei aliejui reikia laiko nusistovėti, leidžiame jam nusistovėti. Tik tada jis leidžiasi į maždaug 2 000 kilometrų kelionę iš Bračo salos į Lietuvą.

Daugelis žino istoriją apie 101 dalmatiną. Tačiau mažai kas žino, kad dalmatinai kilę iš Dalmatijos – Kroatijos regiono, kuriame auga ir mūsų alyvmedžiai.
Mūsų sode jų yra 101.
Vienas pirmasis pražysta pavasarį. Kitas geriau ištveria vasaros sausras. Trečias kasmet subrandina gausesnį derlių. O yra ir tokių, kuriems visada reikia šiek tiek daugiau dėmesio.
Mes pažįstame kiekvieną iš jų.
Todėl DELMATI nėra tik pavadinimas. Jis primena, kad kiekvienas mūsų alyvmedis mums yra savitas – kaip 101 dalmatinas. Tik jie ne loja. Jie auga.
O alyvuogių aliejus yra šios istorijos tęsinys.

Nes norime pažinti ne tik savo alyvmedžius, bet ir žmones, kurie renkasi mūsų aliejų.
Todėl DELMATI parduodame patys – savo elektroninėje parduotuvėje, mugėse ir bendraudami tiesiogiai su žmonėmis. Mums patinka žinoti, kam keliauja mūsų aliejus, atsakyti į klausimus ir išgirsti, kaip jis atsiduria jūsų virtuvėje.
Prie to prisideda ir mūsų sodo dydis. Jame auga tik 101 alyvmedis, kurie kasmet dovanoja apie 500 litrų alyvuogių aliejaus.
Kai šio derliaus aliejus baigiasi, nepradedame gaminti daugiau. Tiesiog laukiame kito derliaus.

Todėl, kad kiekvienas sezonas yra kitoks.
Vienais metais pavasaris būna lietingesnis, kitais – vasara sausesnė. Skiriasi žydėjimas, derlius ir alyvuogių sunokimas. Visa tai atsispindi ir aliejaus skonyje.
Mes nemaišome skirtingų metų derliaus aliejų. Kiekviename DELMATI butelyje yra tik vieno sezono alyvuogių aliejus.
Mums tai nėra trūkumas. Priešingai – taip ir turi būti. Kaip nėra dviejų vienodų metų, taip nėra ir dviejų visiškai vienodų derlių.

Taip. Mes su DELMATI kepame kasdien.
Ant jo kepame žuvį, daržoves, mėsą, kiaušinius – viską, ką gaminame namuose. Mūsų virtuvėje nėra atskiro aliejaus kepimui ir kito salotoms. Yra vienas – DELMATI.
Kartais gaminame ir su kiaulės taukais. Tai labiau kontinentinės Kroatijos – Zagrebo, Zagorės ir Slavonijos – virtuvės tradicija, kurią Nikola atsinešė iš namų. Tačiau jei gaminame su alyvuogių aliejumi, renkamės tik savąjį.
Saulėgrąžų ar kito augalinio aliejaus mūsų virtuvės spintelėje nerasite.
Geras alyvuogių aliejus nėra skirtas taupyti ypatingoms progoms. Jis skirtas kasdieniam maistui.

Alyvuogių aliejus labiausiai mėgsta paprastas sąlygas – tamsą, kambario temperatūrą ir sandariai užsuktą butelį.
Nelaikykite jo ant palangės, šalia viryklės ar kitoje vietoje, kur daug šviesos ir šilumos.
Būtent todėl DELMATI pilstome į tamsaus stiklo butelius – jie padeda apsaugoti aliejų nuo šviesos.
Neatidarytas DELMATI aliejus galioja 18 mėnesių nuo išpilstymo. Atidarius butelį, tiesiog naudokite jį kasdien.
Juk tam jis ir užaugintas.

Nes alyvuogių aliejaus kokybės nenusako jo spalva.
Spalva priklauso nuo alyvuogių veislės, jų sunokimo, derliaus metų ir daugybės kitų natūralių veiksnių.
Mūsų DELMATI aliejus dažniausiai būna aukso geltonumo su žalsvu atspalviu. Vienais metais jis gali būti kiek žalesnis, kitais – sodresnio aukso spalvos. Tai visiškai natūralu.
Įdomu tai, kad Bračo salos alyvuogių aliejaus muziejuje lankytojams rekomenduojama aliejų ragauti iš mėlynų arba raudonų indelių. Taip spalva mažiau veikia mūsų lūkesčius, o vertiname tai, kas svarbiausia – skonį ir aromatą.
Todėl ir mes pirmiausia siūlome ne žiūrėti, o paragauti.

Galima, tačiau kol kas – tik iš anksto susitarus ir ribotai, dažniausiai derliaus nuėmimo metu.
Mums patinka parodyti ne tik alyvuogių aliejų, bet ir tai, iš kur jis atsiranda – mūsų 101 alyvmedį, Bračo akmenis, senas akmenų sienas ir žmones, kurie čia gyvena.
Ateityje svajojame, kad DELMATI taptų dar atviresnė vieta. Norėtume čia auginti daugiau, kurti naujus produktus, priimti daugiau svečių ir dalintis tuo, kuo kasdien gyvename.
Bet Bračo saloje mėgstama sakyti: planai kuriami tam, kad juos galėtum pakeisti.
Todėl kol kas pažadame tik viena – jei atvyksite į Bračą, parašykite mums. Jei tuo metu būsime sode, mielai pakviesime užsukti.